vieta


vieta
vietà sf. (2) KBII82, K, Š, 56, FT, , , (4) DP175,473,620; H, H197, B981, R, R273, 287,337,339, , 366,383,451,454, I, Sut, N, M, LL86 1. SD1123, SD252, J, L, NdŽ, ŽŪŽ120, LzŽ plotas, erdvė, kurioje kas yra ar vyksta: Visur purvai, nėr sausos viẽtos Pln. Geriau ant lygios viẽtos sėst, kelme galia būt gyvatė Svn. Nusibosta vienoj viẽtoj sėdėt LKT224(Bb). Laũkesos be tako, užeisi tokią viẽtą, kad įgarmėsi Erž. Čia va Šepetoj tai esti vietom baravykų, ale reikia žinot, kur jie auga; kožnoj viẽtoj negi auga baravykai? Kp. Reik žinoti grybų vietàs Vg. Tu įsidėmėk šitą viẽtą, kur tos grybės Brž. Nėr tos viẽtos, kad nebūt užeita uogos Lb. Lepšiukų tai tiltais tiltais: atsitūpsi – par dvi vietàs ir kašikas pilnas Kvr. Pievos užsėta, vienosa viẽtosa nušienauta, kitosa gyvulius gano Sn. Jeigu drėksta to[je] viẽto[je], tai ten bus vandenio Sk. Mūsų vienoj viẽtoj pradėjo eit [vanduo], čia nuo gryčios Alz. Skerdžius pasižiūrėjo į ją, treptelėjo koja į grindis, kaip tik toje vietoje, kur mūsų skarbai pakasti, ir sako: „Kad tu žinotai, mergele, kiek čia turto sukrauta“ V.Krėv. Karios vieta, muštynės vieta D.Pošk. Piningai ka dega, tai ant viẽtos dega Vdk. Toj viẽtoj, kur plastenas (dega pinigai), bus pilka žemė Vdn. Rado viẽtą iškastą, tai spėja, ka pinigus rado PnmŽ. Nu o ten buvo piningai įkasti dvijose viẽtose Žd. Palienkam kelius rugius nenupjautus, tą viẽtą (kur pintas pabaigtuvių vainikas) ravėjam ir užkasam duonos gabaliuką Pv. Nu iškuli, sutvarkai grūdus, sušluoji, šiaudus sukrauni, kūlius suriša, padeda kūlių viẽtoj, ir vėl kuli [kitus] Plvn. Tuos rugius nubloški, sukrauni į atskirą viẽtą Pl. Ir kaklaraištis, kuris visuomet būdavo prilipęs prie atkragusio Adomo obuolio, buvo nusisukęs, o mazgo vietoje spindėjo balta perlamutrinė sagutė J.Mik. Jis tada sutriko, lyg sučiuptas nusikaltimo vietoje V.Bub. Sniegas rinkoje patižo, ėmė tirpti, vaikščiojamose vietose pasidarė balos V.Myk-Put. Bjauri čia vietà, vagių vietà! Grnk. O tato (po patalais) tai lengvi ir šilta vietà, čia tai geras daiktas! Kpr. Jug vel[nia]s mėgsta šiltai, peklo[je] jug ans ten karšto[je] viẽto[je] Sd. Kaulams nebė[ra] ramios viẽtos: ara, kaulus spardo, kaip jei šoka an kapų! Krš. Ir aš aną norėčio švęsto[je] viẽto[je] pakasti Jdr. Šventa vieta (Kryžių kalnas) niekada nebūna tuščia Kair. Aš jai akis išplikysiu, galėsi par šventas vietas vedžiot! Skr. Išpažindamas griekus, pasakyk, jog ant šventos vietos dėjos tai P. Dangus yra tai vieta amžino ir tikriausio palaiminimo M.Valanč. Tiek gavau parsigąsti, kad aš vos kojėm bepaejau iš tos viẽtos Yl. Ana tris dienas išgulėjo an viẽtos (nesikėlė susirgus) Trgn. Kitąkart ant lango pasirėmus ilgą metą laukan žiūrėdavo, sėdėdama ant vietos lyg prikalta Vrp1889,115. Tu, motin, būk ant viẽtos, o aš eisiu į svietą (ps.) Šln. Nu tai dabar jau saulė ant viẽtos sėdžia, nedaug – aštuonias septynias dienas Rk. Oras ant viẽtos, dusina, degina Vdk. Pustyt neužpustė, ant viẽtos kiek pridrėbė [sniego] Plvn. Jurginai, va, pasodinti – stovi an viẽtos (neauga) PnmR. A mis[liji], ka mes ant viẽtos stovam (nesenstam)? End. Einam einam einam, ateini – vėl ta pati vietà, negali iš miško išeit, baigta Bsg. Mano kalnelis tę labai gražus, gimtinė vietà Kpč. Kai jau pasklystu [miške], tai iš viẽtos neinu, kai man atsisuka galva atgalio, tada einu namo Kp. Eina mano tėvelis į tą pačią viẽtą, kur jie sumainė tabakierkom Kbr. Saulė leidas į vieną viẽtą LKT104(Pd). Bacionai per kiek metų vienoj viẽtoj peris Dgp. Aš praganiau dieną vienon vieton, jis apginė visus laukus ir apganė visus javus . Čia ganos kolchozo galvijai, išvažiuosi iš namų, paliks darže čysta vietà Akn. Čia niekas nebeaugs: aštuoniolika metų bulbos toj pačioj viẽtoj Kp. Kumelytė neėdus: pririšta buvo blogoj viẽtoj Svn. Eisma arklių perkelt kiton viẽton Slm. Parkelk į kitą viẽtą, kuo gražiausi agrastai Bsg. Tas margas trijosa viẽtosa buvo, tai pasisodinom bulbų Kpč. Par dvi vietàs jau davė pievos Ktk. Turėjėm ben į kokią dvidešimts viẽtų po žemės gabalelį Bdr. Bulveles tai daug viẽtų supūdys Slv. Vienoj viẽtoj ganydavo, ir vienoj viẽtoj gulėdavo jos (avys) Kp. Piemenys gulėdavo vieno[je] viẽto[je], išgint eidavo prieš saulės tekėjimą Sk. Nu i va, žąsis ka ganydavai, gydavai visi į vieną viẽtą Mšk. Visi (ūkininkai) palieka pūdymą vienoj viẽtoj Sn. Kai visa susrinksiu vienon viẽton, tai man greičiau rast bus Ant. Tėvas buvo labai skūpus ir viską dėjo prieg vienai vietai LTR(Auk). Te kaimas prie vienai viẽtai (neišsiskirstęs) Antr. Bet tiktai neseniai lietuviai ėmė rankiotiesi į vieną vietą A1884,362. Pradedu malkom leist tos[na] vietõs[na], kur anos (pelės) triukšmauna Ob. [Varnos] gerai jaučiasi kiekvienoje vietoje: miške, krūmyne, pajūryje, kalnuose ir net žmogaus sodyboje T.Ivan. Strazdas rėkia: čyru čeru, viršum medžių vieta gera IV603(Paį). Nės darželiai visi ir visos pūstos vietẽlės judinos iš kapinių, saulelei budinant svietą K.Donel. Oi merge, tu išdykėle! Ar jau visai nebesusipranti? Čia, prie šventos ugnies vietelės, išdykauti! Vd. Negi pastatysi tų bėrų žirgelių mano skrynių vietẽlėn JT275. Nei an galvos rūtelių, nei an pirštų žiedelių, neturiu ramios vietelės nuo žmonelių kalbelių LTR(Dkšt). Tenai buvo daržas, į kurį įėjo Jėzus ir pasiuntiniai jo, o Judošius, kursai jį išzdrodjo, žinojo taipajag tą vietą VlnE189. Ir išdėjo šius akmenis ant kalno pas namus ypačioje vietoje BB1Mak4,46. Jis padaro žeibus lytuje ir liepia vėjui ateiti iš paslapčių vietų (paraštėje kampų) BBJer51,16. Tu es[i], Dieve, mano gynėju, vėžia tikra ir kiek vietos apsaugotoju PK57. Uždest dabar kryžių ant pečių tavų ir teip tave pralydi ant vietõs pažudymo DP174. Tadang, kad visi žmones ir su kūnu, ir su dūšia ant vienos viẽtos surinkti bus, koksai tenai bus prisiveizdėjimas, kokie stebuklai DP8. [Dievas] išvarė jį (Adomą) tuojaus iž anos vietos jo linksmos, padarė jį prakeiktu MP146. Per kraują pralietą trauk ing dangaus vietą, Jėzau, visą svietą SGI13. Kokius mi namus pabudavosite? – kalba Viešpats, – aba kas yra do vieta atilsies mano? Ch1ApD 7,49. Nuauk čeverykus iš kojų tavo, vieta nes, and kurios stovi, yra žemė šventa Ch1ApD7,33. Eidams iš vietelės savo, iš panos čystosios kūno, Dievas bei žmogus est tikras 153. Nesa daug turėt ir daug pergalėt yra pirmiausia gera to pasaulio, kuriop kita vieta sueitis. Bet dabokimės, prašau, ant kaip galingos ir tvirtos vietõs tai gera stovi? DP582. | lingv.: Vietos aplinkybėmis atsakome klausiami: kur?, į kur? (į ką)?, kurlink?, kame?, iš kur? J.Jabl. Vietos aplinkybės parodo tarinio realizavimo vietą arba judėjimo kryptį bei kelią . ^ Geras žmogus ir šūdu[i] viẽtą taiko Dkš. Kur mūs nėra, tai rodos ten geriausia vieta A1884,20. Kokiu keliu eisi, tokią vietą prieisi LTR(Grk). Visi vienon viẽton [i](į kapus) skuba Drsk. Iš viso svieto ant vieną viẽtą Pn. Kas neina pirmyn, tas stovi in viẽtos Arm. Šventa gabėta, stovėk ant vietos (sakoma kilus gaisrui) LMD(Šl). Ir akmuo ant vietos gulėdamas apželia M. Ant vietos ir akmuo samanoja LTsV338(Lp). Bajoras šunies tavoras; mužikas kaip guzikas visumet ant vietos LMD(Lk). Einu einu, o vis ant vietos (laikrodis) Jrg(Pn). Du bėga, du gena, du ant vietos linguo[ja], šeši šimtai švilpa (viksvos) LTR(Mžk). Šen brūkšt, ten brūkšt, – vis ant vietos (durų skląstis) LTR. Dvi panytės ant vietos stovi, ė trečia vaikštinėja, ė juodas katinas visų šiknas apžiūro (šoninės staktos, durys, slenkstis) LTR(Lp). Raudonas kūnas visiem patinka, balta širdis ant viẽtos atlieka (avietė) JT32.specialios paskirties patalpa, įstaiga, žinyba: Vieta, namai muitinyko SD23. Kas turi atliekamo pinigo, tas pirmučiausia nori jį padėti tikron, kad ir nepelningon vieton A.Sm. I mokykla jug jau tokia šviesi vietà! Rt. Buvo ir pasamdyta vietà, kur jau šokt Dj. Darbo vieta D.Pošk. Darbo viẽto[je], a tu būk lietuvis, a kas, – visi su muni rokuojas rusiškai Plng. Girdėjome, jog bernelis Jėzus atrastas yra ne karčemoje, ne turguje, ne ant kitos nepriderančios arba nutariamos (orig. nuteremos) viẽtos DP66. Ir teip musija būt trečia vietà, išskyrus dangų ir pragarą, kur yra dūšios šitų, kuriemus tos maldos ir afieros padest. O tąg viẽtą bažnyčia čysčiumi vadina DP548. 2. Vdk, Mšk, Jrb apibrėžtas plotas, kurį kas nors užima ar buvo užėmęs: Kad aš iš viẽtos negaliu eit, kurgi aš eisiu pas daktarą Kzt. Nepasijudina iš viẽtos, kaip mietą įrijęs Pln. Lubų viẽtoj kartis sudėjo sudėjo, an tų karčių šiaudus Plvn. Kai tik šoko arklys iš viẽtos, tuoj viena pakanktė trūko Skrb. Veiza, kad trys ąžuolai trobos viẽto[je] išaugę Žr. Dabar sandėlys pastatytas yr bažnyčios viẽto[je] Vgr. Pačios pilys seniai išgriautos ir išnaikintos tapę, ir negalima jau buvę jų vietas atrasti A1884, 48. O į girių vietą ne vien neįkūrė pilių, kuriose galėjo būt nu neprietelių ginties S.Dauk. Drūtųjų mūrų vietoje – plytų ir šiukšmių krūvos podraug su bais giliomis duobėmis Kel1856,36. Kiti nubėgo gaisro to gesinti; parbėga numie – jau čysta vietà Gršl. Dar prieš porą dienų matęs – stovėjusios [senosios daržinės durys] tvarto pastogėje, atremtos į sieną, o šį rytą žvilgt – tuščia vieta J.Avyž. Debesis užejo ir užliejo šitą viẽtą (taip atsirado Pivašiūnų ežeras) (ps.) Pv. Nusekusių ežerų vietos ŽŪŽ73. Kur aš gyvenau, tai tos viẽtos nei ženklo Dg. Tik vietà viena (nieko nebėra) KlvrŽ. Dabar nė viẽtos, nė ženklo nebėr, kur tos pievos buvo – dabar miškas suaugęs Plv. Tupi gulbės vietùkėsa (neplaukia tolyn), kap prieini Kpč. O kad teip pamokinusi tą žmogų, [saulė] tujaus iš vietos sutviskėjo tiktai šviesybe, iš akių pabrūkšt ir išgaišo DS118(Šmk). Jei neregėsiu rankose jo persegimo vinių ir neindėsiu piršto mano ing viẽtą vinių, ir neindėsiu rankos ing šoną jo, – neintikėsiu DP401. Neregiu rankosu jo vinių vietos BPI407. Piktąsias žmones visas iš vietos išgrauja PK101. Kūdikėlis vietoj savo iš džiaugsmo šokinėt pradėjo SGI20. O jeigu nekurios šakos nulūžo, o tujen, būdamas lauko alyvos medis, įsodintas esi ant vietos jos, stojais nuodelnyku ir šaknies, ir riebumo alyvos medžio Ch1PvR 11,17. Išeik tu, nečystoji dvasia, ir duok vietą Dvasiai Šventai Vln59. ^ Varna nu mieto – kita į vietą LTsV 227(Pp). Gerai sako, klano viẽto[je] vė klanas: kokia buvo močia, tokia duktė Mžš. Dagio vieto[je] dagis ir dygsta Als. Norint tinginys, tikt ne tuščia vieta B454. Geros akys viẽtoms vienoms tris metus dar rega Šts.apibrėžtas plotas, skirtas užimti: [Ponas] pasižadėjo, sako, jeigu manę priešas nepagaus, neras, tai aš toj viẽtoj pastatysiu bažnyčią Pl. Vieną pavasario popietę maža pilka pelė ieškojo vietos savo namams (ps.) L.Dovyd. Tam viẽto[je] buvo daržinė, iš balkio užsidegės, sudegė Šauk. Lazdelę įkišė, – va, šitoj viẽtoj bus trobos, bus sodas PnmR. Anų iškelti suvisu iš tų žemių negalėjo, tad anie devė ten kitą viẽtą – budavokias Knt. Šitą grytelę statė laikinai, o te vietà [trobai] buvo palikta Sb. Kap pasenėsme, grabui vietą rinksme (d.) Pst. Senelis tai ėjo viẽtos kapuos apsirinkt Mžš. Plaukai išbąla, akys nebešviesios, eina suslenkęs ir ieško viẽtos, kur atsgult Žl. Daržinei vietà jau apibrėžta NdŽ.Pv kokios nors būtybės, daikto, veiksmo ar reiškinio padėtis esatyje: Įstatau, aprenku kitą ant būklės, ant vietos kieno SD165. Jo vietą įkeis kitas. Žmonės nesiliaus tikėję ir laukę P.Vaičiūn. Kur vienas buvo ponas, tai dar̃ penki an tos viẽtos ponai Srj. Išriogso kitas ir devyniasdešimts [metų], geram žmogu viẽtą užėmęs turia Krč. Prieina gi jau laikas, reikia gi jau užleist vietà kitam (laikas mirti) Plvn. Mano vietà, kur mano žmogus paguldytas, Ratnyčion Rtn. Lyglaukiuos ant kalnelio (kapinėse) mano vietà Brž. Nueik ir paklausk, kur mano vietà pekloj (ps.) Eiš. A tau reikėjo mirti – munie reikėjo mirti, tu muno viẽtą užgulei Trk. Užleisk muni į savo viẽtą, aš turu skubėti važiuoti Jdr. Kai tuos jaučius išveža, tai ton jų vieton naujų ataveža Krs. Atvesk tą [arklį], sako, gausi į viẽtą kumelelę Sd. Tas tą padirbs, tas į viẽtą kitką ką norints padarys anam Kv. Į žirnių vietą duomi rugius B139. Į pypkio viẽtą saldainį gali čiulpt Erž. Į anglių viẽtą degins beržo ruoples LKT92(Jdr). Dabar į spragilų viẽtą vis jau mašinos Snt. Papuolė į Turkiją, sako, ten buvo vynas gerti į [v]andens viẽtą . Kai ateina pasninkai, sumala tų aguonų į pieno viẽtą PnmŽ. Kai da jos (balandos) jaunos, tai į salotų viẽtą gali pjaustyt Plv. O žmogus, tiek jaunas, tiek senas, garsus ar ne, numirsi, jokios plikės nepaliksi: tavo vietą kitas užims V.Krėv. Jis džiaugėsi mano laime, priėmė mano dovanas, bet toj vietoj man davė daug vertingesnių dalykų J.Balč. Klaupias ant viẽtos [sutikę kunigą, važiuojantį su švč. Sakramentu]: purvas, ne, tai vis tiek pat Rk. Strėnas baisiausiai skauda, duoda dieglys, tai, rodos, sukrisi ant viẽtos Bgt. Iš skausmo, rodos, ant viẽtos lįstum į žemę Jrb. Kiaunė ateina, kiaušinius surenka, išgeria int viẽtos Bsg. Tenai an viẽtos parduoda uogas Sn. Išmintis turi viẽtą duot tikėjimui DP125. Melskimėg visi V. Jėzų Christų, idant mus apsaugotų nuog godo, nusiminimo…, o ant tos viẽtos idant mumus duotų tikrą nužeminimą, romumą DP167. Kuo žinią davė, jog žmones žydų turėjo pamest del jų nemeilingumo ir ant tos viẽtos turėjo ateit pahoniump ir atgrąžint juos savęsp DP114. Kitaip, noris tujen dėkas darei dvasia, kaipo tas, kursai apsėda vietą nemokyto, tarys amen ant dėkų darymo tavo? Ch11PvK14,16. Jeigu nes ans pirmas (sandaris) būtų nekaltas, neieškota būtų antramui vietos Ch1PvŽ8,7. 3. Jnšk, Ker būvis, (buities) padėtis, būsena, kur kas nors atsiduria: Kad jūs mano viẽtoj būtumėt pabuvę, žinotumėt, kad dabar labai gerai Šln. Ka jūs būtumiat anos viẽto[je], seniai būtumiat mirusios Žlb. Dievo viẽto[je] patvarkyčio teisingiau (nubausčiau puikiai gyvenančius nenaudėlius) Rdn. Kita jos vietoj aukščiau kaklo mėšluose apsimynusi sėdėtų! J.Balt. Teresė supranta šeimininkę, – jos vieton nenorėtų stoti V.Bub. Daba jūs turiat anos klausyti: į mamos viẽtą paliko Krt. Teismas priteisė, kad jis eitų lot į šuns viẽtą (ps.) Skr. Kaip išgąsdintas artojas ant vietos vilko užmuša savo veršiuką Tat. Kas galia valiot malkas nešt iš arklio viẽtos (ant nugaros)?! Skr. | Kiaušinis gi kaip auksas buvo, misli, kaip dabar – kiaušinis kaip bulbos viẽtoj Skp. 4. buvimo erdvėje situacija, padėtis: Kai objektas keičia savo vietą erdvėje, suvokiama, kad jis juda . Horizontinė koordinatų sistema – būdas nustatyti dangaus kūno vietai dangaus skliaute LEVIII308. Šokina už alkūnių tai kaire, tai dešine ranka ir keičiasi viẽtom Mrj. Laikas pagal bendrąją reliatyvumo teoriją bėga skirtingai įvairiose erdvės vietose sp. Lyrinėje dainoje, nesant griežto įvykių nuoseklumo, posmai keičiasi vietomis LKXI349. | prk.: Iš grynojo jausmo poezija užleidžia vietą minties poezijai . Praeities prisiminimai, kuriais belaisviai penėdavo vienas kitą, malšindami tėviškės ilgesį, užleido vietą politiniams svarstymams J.Avyž. Įvardė į vietą vardo arba daiktavardžio yra dedama S.Dauk. 5. NdŽ kam nors tinkama, derama, įprasta padėtis erdvėje: Tą daiktą padėk į vietą, ne po kojų J. Padėk vislab į savo vietą . Viẽtona padėt Mrc. Aš jau vaikam, kai važiuoja kur, sakau: pinigų nelaikykit vienoj viẽtoj Avl. Ka reik nukelti, padėti vėl į viẽtą, nebturu sveikatos, i gan Sd. A tau vyras padės ką į viẽtą?! Kur šiko, ten paliko Krš. Vaikai randa, kas ne viẽtoj padėta JT382. Vienas [vaikaitis] pabučiuos [kryželį], paims antras, i pastatys vėl teip pat į viẽtą Žlb. Atvežt tai atavežė [šieną], ale man jį reikė[jo] viẽton padėt Slk. Vištos kiaušinius laidyt pradėjo, nededa vietoj, tai gaspadinė sekė jas J.Balt. Kapinės tenai labai viẽtoj, prie vieškeliu Trgn. Reikia gal ažusiūt, kur ne viẽtoj buvo insiūtas guzikas Rk. Ką aš žaliuosiu žiemą vasarėlę, kad mane sesiulė ne vietoj pasėjo (d.) Kp. Burnoj devyni dantai ir kas sa[vo] viẽtą turi Dv. Tuos mano sąnarius varo iš viẽtos Sdb. Kauliukas kur ne viẽtoj (išniręs) Dg. To skūra suėjo į viẽtą ir užgijo Šd. Vanduo savo viẽtą tura, kur bėgti; neduok viẽtos – praeita Rsn. Smetona skysta pasdaris ir nupuls atgal an savo viẽtos, tada darysis sviestas Smal. Eik i dirbk – tau čia ne vietà klausyties Pln. Negauna viẽtos (vis juda) tas vaikas Žl. Mokinio vieta klasėje, ir nevalia jam šlaistytis patvoriais V.Bub. O kodėl tu, žmogau, amžinas keleivi, šioj didžiulėj žemėj vietos nerandi? S.Nėr. Kad nė pekloj vietos nerastumėt! Bizūnžmogiai jūs! K.Saj. Nebuvo tenai (procesijoje) nusidėjusiam viẽtos nė vienos: visi teisūs, visi šventi, visi tobuli, visi perrinkti buvo DP431. Saulė savo vieta eiti 176. Insodinime kaip išmintingai visa ant savo viẽtos padėta DP406. Kaip ten turi būt vietà Marijai, mergai čysčiausiai, mergai gėdingiausiai DP71. Indėk kalaviją tavo vieton jo: visi nes, kurie ima kalaviją, kalaviju pražus Ch1Mt24,52. | prk.: Liežuvis jo tai ne viẽtoj, jis blogesnis až policinyką Dkk. Veizėti reik žodžiui vietos M. Vaikšto po jo širdį lyg žmogus, lyg Dievas, padeda į vietą, kas ne taip padėta J.Marcin. ^ Šventa gabija, būk savo vietẽlė[je] (sakoma žegnojant ugniavietę, kad nekiltų gaisras) Gršl. Jau tas daiktas vietoj! (iron. nerasi ieškomo daikto) LTR(Alk). Par laiką viskas sušoks į savo vietàs (susitvarkys) Krš. Neprašytam svečiuo už durų vietà End. Dar̃ jau neprašytam viẽtos nėra [veselion] Kpč. Svečiuos neprašytam nėra vietos An. Gaspadinei badu mirus, pelenūs[e] vietà Kl. Miške meškos, numie mergos – nėra meduo vietos Lk. Tau kaip meduo viẽtos nėra (visur prasta) Slnt. Medui i šūdui – niekur nėr vietos LTR(Vdk). A neturi šiknai viẽtos? Tuoj apsodysiu! (sakoma nenuoramai, išdykėliui) Dkš.punktas, stotis, į kurį (iš kurio) vykstama: Kada te iš viẽtos išvažiuos, nežinau Kvr. Pėsčia pasileidei – i viẽto[je] Jnš. Aš jus už rublį nuvešiu in viẽtai Al. Nu o taip su lėktuvu tuo kaip beveizint sau, čia įsėdai, čia i esi viẽto[je] Trk. 6. NdŽ, Plt, Tl, Rk, Snt paskirtas plotas vienam žmogui patalpoje: Reik iš anksto užimti viẽtą klaupkose, o ka ne – nebibūs kur atsisėsti Pln. Privedė prie dviem arkliais pakinkyto vežimo, kuriame buvo keturios vietos sėdėti J.Balč. Ponai jai atleidžia (= užleidžia) viẽtą, visi žiūri ir klausia, iš kokio gi dvaro (ps.) LKT325(Lel). Duktė atejo [ligoninės] skyriun, rado viẽtą (išsirūpino, kad paguldytų motiną) Vlk. Orkestrantai pakilo iš savo vietų . Jeigu sodo nedarysta, svočiai viẽtos neturėsta [vestuvėse] PnmR. Nu tura išsipirkti [jaunieji], kad palaisvintų vietàs už stalo Trk. Kad būsi pakviestas svodbon, nesėskis ant vyresnės viẽtos, idant ertes nebūtų pakviestas nuog ano didesnio pagerbimo neg tu DP338. Mylite nes pirmas vietas bažnyčiose ir pasveikinimus turgavi[e]čiose Ch1Luk11,43. 7. NdŽ, Mrc tinkamos aplinkybės, tinkamas momentas, galimybė: Leptelėjo žodį ne viẽto[je], ir susipyko Ps. Čia tos veselios ne vietoj: sekmadienį graži diena, da žmonės but padirbę Slm. Ne laikas ir ne vieta dabar gilintis, kodėl tau teko dirbti svetimą darbą . O čiag būtų vieta skųstis ant pikto vartojimo vyresnybės pakeltųjų nekurių, dvasingųjų ir svietinių DP499. Rymionys neturi to būdo iš loskos paduot žmogų ant smerties, pirm… neapturėtų vietos daryt apgynimą savo prieš apskundimą Ch1ApD25,16. | Karelis yra žodis mažintinis vienoj vietoj nu žodžio karys, antroj nu žodžio kareivis StnD25(prierašas). ^ Veizėti reik žodžiui vietos S.Dauk. Turėk žodžiams vietą LTR(Šmk). 8. tinkama, įprastinė būklė: Mano sveikata toj pačioj viẽtoj Dkš. Dar negreita arklys bus sveikas, grįš in savo viẽtos Arm. Ilgas darbas, kolei ateina į savo viẽtą ta vilna: čia kap lino mūka, ir avies tas pats Graž. 9. derama visuomeninė, turtinė, šeimyninė padėtis: Vaikus viẽtosna pastatėm Vrn. Visus vaikus į viẽtą padėjo, gerai gyvena Rdn. Tai manę da galiat laikyt užu žmogų: sklypelį pasidirbu, vaikai viẽtoj (susitvarkę) Slm. Jau laikas, jau vaikai prie viẽtai, dabar galiu ir mirt Kpr. Jam savo vietà, o tau savo Slk. Ka neturi savo viẽtos, esi kaip atlikęs Vgr. Tas žmogus (neturtėlis) beeidamas, bedirbdamas, besirūpindamas ir nupelnęs greitai tokią vietą kaip ir jo [turtingasis] brolis Sln. Bet jau taip kožnam Dievs viẽtą mandagiai taikė, kad viens kaip baisus kunigaikštis skiauturę rodo, o kits per purvus klampodams mėžinį rauso K.Donel. ^ Kas an žemės negauna vietos, tas danguj geresnę gauna Ds. Ir daužausi kaip kirminas riešuto lukšte: ir čia ankšta, ir čia kieta, ir matau, kad ne mano čia vieta KrvP(Rod). 10. NdŽ, 1 padėtis vertybių (vertinimo) skalėje: Aš buvau garbingo[je] viẽto[je] Sd. Ka kas ką pavogtum, tai jau būtų paskutiniojė[je] vieto[je] Sd. Vyras savo viẽto[je], darbas savo Vgr. Boba savo viẽto[je], valdžia savo viẽto[je] Trk. Valdžios vieta Q411. Vyresnioji vieta, pirmenybė ŠT363. Man mėsa paskutinėj viẽtoj Prn. A pry šiokio, a pry tokio darbo, pirmo[je] eilė[je] yr šnapsa, o užmokestis yr antro[je] vieto[je] Plšk. Svetimų vaikių nemylėjau, dėl to grieko galiu būti pačio[je] gerojė[je] viẽto[je] danguo[je] End. Svarbią vietą geometrinėje optikoje užima atvaizdų braižymas . Vytauto rytų politikoje Smolenskas užėmė ypatingą vietą . Autorius aptaria kalbos vaidmenį ir vietą socialiniame gyvenime, konkrečiai – atskirose kultūrose LKXVI35. Norint yra daiktų labai daug, kurie mus ant dažnų ir tankių maldų judint ir įviskint gal, o vienokig pirmą viẽtą padoriai mūsimp tur turėt ištikimas graudinimas ir prisakymas V[iešpaties] mūsų DP220. Ant viẽtos bendros (į visiems prieinamą padėtį) ižkeltas mielaširdumas DP433. Norėdami pralenkt Petro, pritaisė motiną savo, idant jiemus prašytų pirmųjų viẽtų Viešpatip Jėzup DP483. 11. NdŽ, Rsn, Bt, Lkv, Pin tam tikram žmonių, daiktų kiekiui, kuriai nors veiklai reikalinga erdvės ar ploto talpa: Vietą darau per minią SD38. Visi pareiste, užteks viẽtos Antr. Ažsikrovoję gyvena, maža viẽtos Aln. Nu ten nėr viẽtos žmoguo įeiti ane atsistoti Trk. O toj dienoj (per šv. Joną) privažiuodavo vėl, kad nebebūdavo viẽtos kur arklių pastatyt Kvr. Ar bus čia man viẽtos paskavotie? Lkm. Paršiukui ir tai reikia viẽtos, o karvei – ką čia kalbėt Alks. Gražiau šoko, ne taip kaip dabar: vienas draskos, kitam viẽtos nebė[ra] Vgr. Tų bulbių su tą silke prikimšom, paskuo nebė[ra] viẽtos, kur begalėtumi ėsti Žd. Nė viẽtos nebėra, ka pridrėbtas avilys [medaus], pilnas Mšk. Užuima gi viẽtos [aviliai], nė art galima, nė nieko Kvr. O čia jau visur ganyti jau plačiai y[ra] viẽtos Gd. Sodyba didelė, platu viẽtos Adm. Ai motute motinėle, kam palikai našlaitėlius, platu vietos po žemelėm, būč parėjus prie šalelės LTR(Rk). Čia viẽtos tai labai sočiai Ps. Eisiu į savo namus nakvoti: viẽtos yra gana Plšk. Čia viẽtos kap dvare Al. Čia viẽtos – marios Dkš. Viẽtos – kap silkėm statinėj (juok.) Klvr. Gi žiūriu – vietos nė uodo snapui įkišti [vagone] Pt. Pakišu lazdelę po šiaudais, o jis (dėdė) tuo tarpu pataiso nusėdėtą maišą ir pasislenka ant krašto, man palikdamas vietos M.Katil. Didelis toks kambarys. Pastačiau stalą, paskui lovą, o vietos yra ir yra J.Balt. Lietuva plati ir didelė – vietos užteks visiems A.Vien. Kampe dvarelio yra vietelės, tai man užtversi rūtų darželį LTR(Plv). Namuosu Tėvo mano yra daugi gyvenimų. Jei ne taip būtų, tada sakyčio jumus: eimi jumus vietos gatavyti VlnE151. Ir tarė tarnas: Viešpatie, padariau, kaip insakei, ir dabar vieta yr (prie vaišių stalo, nes neatvyko kviestieji) DP274. Tuoj[au]s tada susiėjo ten daugel teip, jog vietos ir aplink durių nebuvo, kad susitilptų, o ans jiems sakė žodį Ch1Mr2,2. Jog kaip anuo metu Viešpatis savump atejęs neturėjo juosemp viẽtos, kaniūkštėje gulėt musijo DP41. Tenai, kur jų tūli apie pagerbimą ir šlovę rūpinas, anie viẽtos turėt nenupelnė DP602. Jo čionai tatai mane vis sutiktų, jei kitaip, tai manimp vietą turėtų PK98. Jėzus mums rojų atvėrė, danguj vietą padarė per savo meilę ChG73. | prk.: Pas juos motinai prie stalo viẽtos nėr Rm. Nebėra viẽtos tėvam, nors ir gryčios didžiausios, gražiausios Plvn. Bet šiandie idealistoms nėra vietos Lietuvoje K.Būg. Verkia Dievas medinis kieme, nebėra čia mums vietos – eime A.Mišk. Švelniems jausmams neliko vietos – siaubas ir beviltiškumas išaušino tavo širdį . Ir priešingai, suprask, teip mielaširdingą esant Dievą, jog nė jokios nebėr desperacijai vietos, jei už grieką užsimokėti skubinys P. Kurie žodžiai Viešpaties baisūs ne tiektai prieš žydus yra kalbėti, bet ir prieš atskaluonis ir piktuosius krikščionis, kurie, kartą ižbodėjęs šatono per gailėjimą nuodėmių tikrąjį, vėl jam viẽtą daro širdyje savo DP120. Žinau, jog este sėkla Abraomo, bet ieškote mane užmušt, žodis nes mano neturi jūsimp vietos Ch1Jn8,37. Nesą numirusiam nėr daugesn viẽtos nuopelno, bet mokesties, ne darbo, bet atilsio, ne prašymo, bet atadosio DP308. Negali būt…, idant tenai išmintis vietos negalėtų turėt MP65. ^ Susispietus bus i viẽtos Tr. Turtu danguj vietos neišsipirksi LTR(Grk). Akyse marios, užpakaly vietos nėra (neturi kur dėti, o vis tiek nori) LTR(Grv). O žmonys lauke stovės, ten nėr ant viẽtos viẽtos Trk. Anies mus maudo, o mes juos [per mėšlavežį] – vandeniui viẽtos nėra (kiaurai peršlapę) Ad. Atidariau kūtelę – grįslai apgulti [musių], nėra net pirštu vietos Slm. Ruda vištelė patvoriukais lando ir niekur vietos neranda (šaudyklė audžiant) Ar. 12. 1, Bdr, Rdn, Slk [i]vientiso fizinio objekto dalis, tam tikras plotas: Ta vietà suaugo, nei rando nebeliko NdŽ. Sėmenis deda ant nuplikintos, nudegintos vietos LTR(Grk). Grikštelėjus koją, reikia užmegzt mazgutis ir uždėt ant grikštelėtos vietos – išgis VšR. Jei piktoji inkanda, reikia inkąstąją vietą subraukyt actu LMD(Igl). Reik pupų lazdas sudeginti, su saldžiais paviršiais tuos pelenus sumaišius tept sukiurusias, sukežusias kūno vietas Sln. Nebė[ra] tos viẽtos, kur būčiau nesirgus Sdb. Jei kaulas lūžta dviejose ar trijose vietose, susidaro keli lūžgaliai . Šnai šnai, supjaustės apynasrį par tris vietàs Žl. Į tris vietàs ma[n] iškirpo tąs obligacijas Jrb. Matai, netrūko [rožė] vienoj viẽtoj – trys skylutės, trijos viẽtos trūko Rk. Pundelis [linų] vėlgi, par tris vietàs suriša gražiai Pnd. Prijungimo vieta SkŽ353. Priešų armija yra į porą viẽtų rubežių perėjusi Plšk. Nu tai būdavo tokių viẽtų [Pyvesoje], kad možna perbristi Slm. Ir kaip gyvas atsistojo aukštas kapų kalnelis toje vietoje, kur Katmilžis įsilieja į Gružę M.Katil. Bet mamikė taip dailiai mokėjo įdėti klotikes, kad tų išplindusių vietų beveik nė matyti nebeliko I.Simon. Drabužiai buvo taip sudraskyti, jog niekur nebebuvo likę sveikos vietos J.Balč. Žaizdos buvo rankose ir kojose, tai yra, ant viẽtų gyslotų ir kauluotų, kurios didžiausiai sopa pažeistos DP176. Nes kur taiso kelią, tad tenai vietas kumpąsias pataiso, o duobes ir lomas sulygina, kalnus pažemindami, o klones papildydami DP24.išardomo daikto sudedamoji dalis: Šėpa išsiardo ant kelias vietàs Sb. 13. Ut, Ds kelio atstumas: Kur tu matęs, ši vietà pėsčiam!? Sdk. Eik dabar kad nori šią vietą antruokart Slm. Svetimžemiai ir žmones pahonai ižg Persijos tekini teka, idant jį pamatytų prakarte gulintį, o tu tingi trupučio viẽtos pertekė[t], idant teip laimų stebuklų veizdyklą įgytumbei DP35. Tolimą turėjo vietą iž dangaus eiti ant svieto SGI24. 14. pasakojimo, teksto, kūrinio dalis, ištrauka: Įdomiausioji vietà knygoje, operoje . Reikšminga vietà NdŽ. Kur abejojamos vietos, lengva dabar sulyginti J.Jabl. Jam didelį įspūdį padarė viena vieta iš atsišaukimo kariuomenei V.Myk-Put. Atskiras pasakos vietas laisvai atkūrė šnekamajai liaudies kalbai bei tautosakai būdingais posakiais . Šitokias kitas vietàs Dovydiep psalmuose randame DP253. Nes teip Chrizostomas š. tą viẽtą užguldinėja DP548. Ir duota jam yra knyga Ezajošiaus pranašo, o kad aną knygą atvėrė, rado vietą, kame buvo parašyta Ch1Luk4,17.kokios nors temos santykinė apimtis knygoje, literatūros kūrinyje: Užsienio kraštuose leidžiamose literatūrinėse enciklopedijose vis daugiau skiriama vietos lietuvių literatūrai . Dramos pradžioje B. Sruoga daugiausia vietos skiria Marysenkai . 15. veiklos sritis, reikalas, dalykas: Vienoj viẽtoj pasirikau Jdp. Šito[je] viẽto[je] aš ją labai labai pateisinu Kbr. Tu, broli, liurbis šitoj viẽtoj RdN. Mūsų laikraštis, vieną tik kartą ant mėnesio išeinąs, tegul apims tą vietą, kuri dirvonais guli A1883,5. Idand gautų burtą to tarnavimo ir apaštalystės, iš kur Judošius paklydo, kad nueitų vieton savo Ch1ApD1,25. 16. Š, NdŽ, 1, Rdn, Ps vietovė (pagal jos išvaizdą, reljefą, sudėtį ir pan.): Plika vieta be miškų, lydimas I. Kalninga vieta D.Pošk. Vieta be miško D.Pošk. Vietų esti žemų, slesnų ir aukštų . Lygi vieta kai stalas NžR. Čia gražios viẽtos ir sveikos Kvr. Kas per grožybė, kas per puikybė vietos, tai sunku aprašyti! A1885,235. Jiesios žemupio šlaitai yra viena gražiausių vietų Kauno apylinkėse LEIX407. Teip graži buvo vietà, ten buvo prūdai Pln. Vienkiemy gražioj viẽtoj gyvenom, an kalniuko, – labai gražu Šmn. Gražioj labai viẽtoj prie upės stovi bažnyčia Dv. Numylėtoj mano viẽtoj berželis svyruoja (d.) Dsn. Mano kalnelis tę labai gražus, gimtinė vietà Kpč. Par gyvenimą visos viẽtos paskeičia Ob. Nuo tos viẽtos, kur gyvena [gyvatė], tokią ir spalvą gauna Mrj. Ka čia tokia vietà: tas vanduo, tas viskas, – tai ir gerai žąsis laikyt Jrb. Čia gero[je] viẽto[je] tie Viešvėnai yr, čia ir keliai, matai, dideli eina Všv. Prie upei ramesnė vietà gyvent Klt. Toliau į vakarus nuo to ežero, Šakynos parapijoje, tuose lieknuose yra tokios kalnesnės vietos kai kokios salutės LMD (Žg). Pas mum nuolaidi vietà, tai to vandenio niekas neieškodavo Bsg. Lydymas – šlapia vietà, kloninga Rod. Čia bagota vietà: ežerų yra, kalnų Kpč. Kas čia tokia vietà, kad ne vieno kalno nesimato? Brž. Tos žvakelės vaikščios drėgnos[e] viẽtos[e] Krt. Gervėnuosa buvo drūtos viẽtos, nebuvo pelkynų Srj. Čia vietà sunki – smėlynai Kvr. Toki jau gera vietà yr, ne koks molis, ne kas, smiltelė Sd. Prakeikė tą viẽtą: niekas neauga – nė žolės būdavo, nė nieko LKT122(Rs). Šlapios vietos, pelkės, balos D.Pošk. Būdavo, kad kokioj šlapioj viẽtoj, tai vien dirsės Rk. Kai žemė neįšalusi i daug sniego prisninga, šlapios[e] viẽtos[e] išgula sniegas [rugius] Kl. Neprigeriama vietà, bulbos neprigeria Bsg. Pas mus tai žema, o kai kur lengvose viẽtose tai išdegė jau labai [javai] Dg. Ta vietà dabar vadinama Gaidžio kalnu Slnt. Nakčia mes į tą miško viẽtą nuėjom Plšk. Čia kaimo vietà, čia nebuvo aplink trobas medžių, išdegę buvo Kp. Mokykla buvo ant kalniuko atviroj vietoj, o aplink šviesiai dažyti mokytojų namai J.Balč. Tūli vietų vardai taipogi dar liudija apie jų senovės lietuviškumą A1884,193(Bs). Vietų vardai yra istorijos dokumentai K.Būg. Kur aš nakvosiu, nakvynę gausiu, naktužėlę nakvosiu? Žalioj girelė[je], aukšto[je] vietelė[je], po sausuoju šiekšteliu LLD III626(Srv). Ir atvedė jį ant vietos, kurią žydiškai vadina Golgotka, tatai esti, kaukolių vieta VlnE207. Visokias klanas bus papildytas ir visokias kalnas ir kalnelis bus pažemintas, ir bus kumpos viẽtos tiesios, o nelygūs keliai lygumis DP25. O kad išeina iš žmogaus bjauri dvasia, bastos po sausas vietas ieškoma atilsies, o neranda Ch1Mt12,43. Bet kursai pasėtas est ant akmeniuotų vietų, yra tas, kursai klauso žodžio ir tuojaus su džiaugsmu priima jį Ch1Mt13,20. ^ Todrinag bevelys jus pavilst, o neg pahonis, kurie yra kaip viẽtos išdžiūvusios ir nepašlakytos vandenimi krikšto Š[vento] nei apmazgojimu zokono seno DP120. Graži vietà nepeni – visur dirbt reikia Dgp. O kad jį grausmas ažmuštų lygioj viẽtoj, ba prie kaimo gali pirkią aždegt! Str. 17. SD167, J, NdŽ, Tlž, Lpl neapibrėžta teritorija, kurioje gyvenama, gyvenvietė: Aš esu kito[je] viẽto[je] gimusi i gyvenusi, tik mirti ten nedavė Klk. Iš tos pačios viẽtos ir dėdė, ir jis, iš Putriškių, Daukšių parapijos Mrj. Iš kur jos yra, iš kokios vietos, ba maža yra tokių ant svieto IV581(Paį). Kitoj viẽtoj pas save kviesdavo [svočia] užvažiuot Jnšk. Marčios pietus paduosi, i visi kils į savo vietàs, iš kur y[ra] ateję Kv. Kad leist, važiuotau in savo vietàs darato Azr. Bažnyčia, kuriosp priguli gyventojai kurios vietos SD52. Kai atejo šitos[na] viẽtos[na] gyvent, ir pasistatė namą Alz. Jeigu pavasarį pirmąkart pamatysi lekiojant du garniu, pats iš tos vietos iškeliausi LTR(VšR). Taip praslinko septyneri metai, kol jis, keliaudamas iš vietos į vietą, sugrįžo į Bagdadą J.Balč. Paskesniūse laikūse išlepusios audė dryžius, kurius šiandien dar daugio[je] vieto[je] gal regėti žemaičiūse ir žemgaliūse arba Kurše S.Dauk. Visi savo liuosybę parvis mylėjo, ir pirmiau kiekvienas toje vietoje būtų nustipęs, nekai vergu kieno tapęs S.Dauk. Mūs viẽtoj daug lietuvių Arm. Seniausia likau čia viẽtoj Kvr. Sausio dvidešimt trečią dieną Vilnių pasiekė žinia, kad Varšuvoje ir kitose Lenkijos vietose naktį prasidėjo sukilimas V.Myk-Put. Buvau prie tų ežerų ir išklausinėjau jų vardus iš vietos gyventojų J.Balč. Santykiai tarp vietos lenkų ir mūsų buvo gana šalti . Valstiečių staklės medinės vietos meistrų darbo . Saulės laikrodžiai rodydavo vietos laiką . Vietos spauda . Viẽtos paukščiai .kraštas, šalis: Ir iškakę šitą žemę, perėjo Abramas iki vietos Sichem BB1Moz12,6. Ir Abrahamas sugrįžo savo vietona BB1Moz18,33. Egiptas ir Babilonas buvo pikčiausios viẽtos ant to pasaulio DP418. Nuog jūsų nes žodis Viešpaties įsislovijo ne tiktai Makedonijoj ir Achajoj, bet ir po visas vietas Ch11PvT1,8. | Žveng žirgelis Palangos vietelės, verk mergelė Vilniaus miestelio D61. 18. Všv, Šk būstas, namai, buveinė: Tėtė paliko mum (mirė), tris vaikus ir mamą, ir be savo viẽtos paliko Pl. Tik nepalik be savo viẽtos, i stumdys senatvė[je] visi Krš. Niekur savo viẽtos neturėjo, tai palei žmones ejo Pl. Gyvenom vieno[je] tokio[je] kumiečiaus viẽto[je], i ten labai mumis baidė Žd. Jie buvo išvežti, tie savinykai, mum te leidė gyvent, bet kaip jie grįžo, mes atleidėm jiem viẽtą Rk. Mėsėdį, būdavo, sueinam dažniausia, vis vienąvakar vienoj viẽtoj, kitąvakar kitoj viẽtoj Plvn. Kaip mamą išvežėm (palaidojom), reikėjo Marelei pareiti į šiltą viẽtą End. Dabar ubagai turi viẽtą, dabar ubagynai yra Vlkv. Kupiškin kelsimės, – pranešė sykį motina, sugrįžusi iš turgaus. – Jau ir vietą Kalnelyje gyventi sutariau J.Balt. Ka paskiaus apsižanijo, tad anims davė viẽtos jau kur gyventi . Dukterį inleidom in savo vietą gyvent Stk. Ar šviežia vietà, ar lova kita [, negaliu užmigti] Žl. Už viẽtą reikėdavo po dvidešimt tolkų suverpt Slv. Nebegalėjo jie te susidėt langų – būt gyvenę, būt buvus vietẽlė sava Mžš. Biednas siratėlytis būdamas ir niekur vietužáitės neturėdamas, pasimislijo į svietelį keliaut Jrk102. Vietùkė tokia, kad lovukė lįstų Drsk. Tugi pasilikite kožnas savo padvarioje [vietoje] bei niekas teneišeik iš savo vietos sekmą dieną BB2Moz16,29. | prk.: Teipajag kad paketino nusiųst antrą Adomą, tai yra, Christų Viešpatį, pirm jam viẽtą padarė, kur gyventų, tai yra, kūną ir dūšią tos švenčiausios mergos DP439. ^ Vaikščioja kaip dvasia be vietos Grž. Slankioja kaip dūšia be viẽtos Šl. Netura vietos kaip žydas kapūse Šts. Sava vietà brangiausia Rmš.būstinė, valdymo koks centras: Mednykai [kitą kartą], dabar Varniai – miestas Kunigaikštystėj Žemaičių, vieta vyresnybės kunigų žemaičių D.Pošk. 19. NdŽ, 1, Žg, Všk, Sdb, Ukm, Rmš, Pžrl, Krok, Plšk kiemas, ūkis, sodyba, gyvenimas: Lembo sodo[je] yra devyniolika vietų K.Būg(Kv). Keli insikėlę į gyvenvietę, o kiti ant viẽtos da Skrd. Ten buvo toki palaikė vietà Žlb. Jie buvo be žemės, be viẽtos Mžš. Tėvai ne savo viẽtoj gyveno, jie an arandos imdavo Kp. Daugiausia [našlė] ant savo vietos lieka, vyras ateina: su vaikais kurgi eis? Graž. Kiti kolionijom gyvena, o mes vis an viẽtos DrskŽ. To[je] pačio[je] viẽto[je] gyvenom, niekur nekėlėmos Grd. I gimiau, i kanopas užversiu toj viẽtoj Vp. Nenoru aš to miesto, noru savo viẽtos (kaime) Krš. Aš iš savo viẽtos niekur neisiu, tik į kapines Plv. Savo viẽtoj vis smagiau Pls. Teip žmonys, kurie jau gyvena viẽtose, i puikiai gyvena! Sd. Reik eiti mun tarnauti, – stojau į geras dideles vietàs Žeml. Kur didesnios[e] viẽtos[e], buvo gerų arklių Als. Esu po ūkininkus, po dideliausias vietàs tarnavusi Yl. Didelėj viẽtoj atejau, tai daugiau ir dirbt reikė Svn. Vienoj viẽtoj buvau pusmergė, o dirbau i berno darbus, i viską On. O vaikas reikia nors vienas pamokyti. Tikrai gėda tokiai didelei vietai neturėti nė vieno pono Vaižg. Kur mažesnės viẽtos, su arklinėms da kūlė Pp. Aš nenorėjau po tas menkąsias vietàs ir eiti [tarnauti], mun tiko būrys Yl. Tuščios viẽtos dabar, žmonys išgaudyti Krš. Jis neteko tos viẽtos, sunaikino vokiečiai Snt. Visos viẽtos jau išnyko, į gyvenvietę išėjo Grš. Maža vietà, nėkas [į marčias] nejo Krš. Nedaug čia žemės ir buvo, atejau tai biednon viẽton, keturi giktarai (hektarai) gal Kp. Ir antrajam vietà rados užkuriom išeit JT393. Tėvalis atidevė sūnuo viẽtą Yl. Čia ta vietà buvo paskirta atiduot jauniausiam broliui Vl. Vaikų atsiranda – dauginasi ir ta vietà Jnšk. Jijė pardavė savo viẽtą, išvažiavo į Kauną Jrb. Važiavo žmonys į Ameriką, jug ten liuob uždirbti piningų, parvažiuos čia i pirks vietàs Ms. Čia nusipirko gražią viẽtą i trobas Sd. Auksinė vietẽlė, butẽliai gražiausiejai End. I vietẽlę da turi, i namą – būtum žentas galėjęs ma[n] būt Slv. Seniau lėkdavo užkuriom tekini – bet vietẽlė! Mžš. Jau kaip jūsų vietẽlė, tai kokios gi ir reikia, kam gi čia nepatiks? Slk. Išpiršk muno dukterį į gerą vietẽlę Plt. Anos (žmonos) vietãlė buvo, aš parejęs End. Devė čia mums tą vietẽlę, i sėdam kaip vištos Rnv. Trys sesers, du broliai: tą viečiùkę ant penkių išsidalyt – tai nekas buvo Plv. Ka kojas būčiu turėjusi, būčiu nepaleidusi savo vietẽlės Krš. Čia tokia smagi vietùkė Kbr. Ant galų galo nusipirko jau kokią vietìkę Erž. Užmokėjau penkiolika šimtų už šitą vietùtę Alvt. Ką tu galvoji? Tu su tokiu piningu gali įeiti į vietẽlę (ūkį nusipirkti)! Kl. Vietãlę gerą rado ir ejo, – kas tos meilės! Jdr. Skirki manei pasogėlę, aprinki ma[n] vietẽlę JD889. Nuduod mane ponas tėvas ang bagotą vietą, kur devyni dievereliai, dešimta mošelė LTR. Piršlys šelmis melagis, piršdams gyrė vietelę, sakė kalne rugelius, o pakalnė[je] pūrelius D67. Svetimon šalelėn [išveš], neramion vietẽlėn, verksi verksi, seserėle, per visas amželis DrskD56. Pažiūrėkie, žiedeli, ar rami tę vietelė, ar rami tę vietelė, ar tyki anytėlė LLDII632. | Iš pusės viẽtos (valako) buvo mama Pj.gimtinė: Čia sūnus [gyvena], čia mano vietà, duktė kitur gyvena Slm. Savo vietà yr mylu, labiáu senam Krš. Kai atvažiuoji savo viẽton, tai, žiūrėk, naigeriausiai Gdr. 20. M, L, NdŽ, 1, Brž, Slm, Pnd, Dbk tarnyba, pareigos, darbas: Kas nedirba, tas viẽtos i netura Krž. Anie tura geras vietàs, anie daba visi mokyti Klk. I mieste ne visi turi lengvas vietàs Mžš. Sulindo šilton viẽton i lupa pinigus Tr. Partija buvo vietà, dėl viẽtų daug kas stojo – reikėjo gyventi Krš. Ji didelę viẽtą užima, o visai paprasta Jrb. Iš paprastų žmonių nėkas nepriėmė į tokią aukštą viẽtą Kal. Čia, Sedo[je], y[ra] gera vietà, pelninga vietà y[ra] Sd. Kad tu būtum, Šimkūnien, mokyta, tai tu ministerio viẽtoj [būtum] Rk. Susirgai, nebgali, viẽtos i nebnutūrėsi; kas laikys?! Krš. Karalius nedavė jam kitos viẽtos, kaip tik piemenio kiaulėm ganyt FrnS131. Su gera galva visur gausi viẽtą Imb. A jau sviete viẽtos nebgausiu, nagus turėjau neblogus Ms. Negauste viẽtos tinkamos – grįžkit, bus jum vietà čia Kur. Sirgau mėnesį, ligoninė[je] gulėjau, tad į muno viẽtą kitą įdėjo Plng. Par dvi vietà dirbt sunku Mžš. Jei gertų, tujau iš viẽtos išrietėtų End. Eina iš viẽtos į viẽtą kaip vaikis par ponus Akm. Per tai patėmykite, kiek mokytų mūsų kampo vargsta be vietų V.Piet. Mirus Karaliaučiaus lietuvių klebonui Vilentui, nuo 1587 m. gegužės 9 d. Bretkūnas buvo paskirtas į jo vietą . Nepranešė man laiku – būčiau aš jį geron vieton patupdęs A.Vien. Žmogus, ar jis būtų šiokios ar tokios vieros…, turįs tą pačią teisybę turėti o ir į vyriausybiškąsias vietas pareiti Kel1856,36. Kurie gerai slūžij, randa sau vietą gerą 30. Šito tadąg stabaus karaliaus vietą visokias nusidėjęs žmogus aną dieną užsės DP8. Darau jus vikarijumis savais: savon vieton jus siunčiu DP 203. Bet Hasael, karalius Sirijos, numirė, ir jo sūnus Benhadod stojosi karaliumi jo vietona BB2Kar13,24. Bet kad dveji metai prašoko, gavo Feliks Protijusą Festą ant vietos savo Ch1ApD24,27. ^ Vietà žmogaus nelaukia NdŽ. Kai vietos neteksi, (tai) protą įgausi (paseksi KlvK108) VP27. Geras darbininkas neieško vietos, bet vieta jį suieško KrvP(Skdv).Žv, Grd, Skd, PnmŽ tarnystė pas ūkininką: Buvo visokių viẽtų: ir gerų, ir blogų, visokių Pl. Visų geriausia vietà buvo šitai, ka buvau Mišučiūs Bdr. Gero[je] viẽto[je] du sykiu par nedėlę buvo su meisa End. Girdžias, ka čia labai sunki vietà On. Aš nesu prasčio[je] viẽto[je] buvusi, aš esu tarnavusi visur gerose viẽtose Vgr. Mes liuobam išbūti lig Kalėdų, ka jau prasto[je] viẽto[je] Krt. Priš Naujus metus kiti iš viẽtos, kiti į viẽtą pareina Tl. Parejai į šviežią viẽtą – gausi verpti Žlb. Aš jau išbūdavau po keturius metus, po penkis, taip nebuvau mėgėjis par vietàs eiti Kv. Eina eina par vietàs – kas iš jos yr Vdk. Aš esu kūlęs i pri gaspadorių, da į dvi vietì da kūlėm . 21. Grš padėtis skaičių eilėje: Jai septyniasdešium šeši ar treji – panašiai toj viẽtoj PnmR. O paskui jį ant trečios viẽtos nuog apaštalų biskupų užstojo Klemens DP588.datos padėtis kalendoriuje: Užgavėnės ne savo viẽto[je] tė[ra], anos kitą metą y[ra] ankstien, kitą metą vėlai y[ra] Kv. 22. Zr, Str, Dsn, Vrb nuovalos, placenta: Kūdikis su visa vietà išėjo, ir ji mirė Grl. Vietà išėjo karvės Pb. Apsteliavo karvė, ir ilgai vietà pasiliko prie karvei Vdn. Ma[no] suėdė karvė vietą, tai pienas negedo per vasarą Vlk. Kai karvė viẽtą suryja, pienas negardus esti Aln. Viẽtą reikia apkast, kad kumelė nesuėstų Nmj. Indeda gabaliukėlį sudžiovintos viẽtos, šeško širdies in arbatą (gydant nuomarį) Plm. ^ Eini kaip su sopančia vietà Plš. 23. prek. įpakavimo vienetas: Tabakas sudėtas per dvidešimt vietų Vr. Jeigu įpakavimas geras – krovinys atiduodamas pagal vietų skaičių, kuris nurodytas prekių persiuntimo dokumentuose sp. 24. lingv. padėtis kitų kalbos struktūrinių vienetų atžvilgiu: Loginio kirčio vieta KlbXXXIV(1)27. Jeigu norime, kad mus teisingai suprastų, turime gerai parinkti žodžių vietą sakinyje .
◊ ant viẽtos; ant vietà Slnt, Ms, Mžk
1. kartu, krūvoje: Dabar visi esam in viẽtos Vžns. Jie (vaikai) padeda mum, bet, žinot, vis ne an viẽtos Graž.
2. Sdb apie lėtai vykstantį darbą: Darbuju darbuju ir an viẽtos Sn. Leki leki i vis ant viẽtos End. Vis ant viẽtos ir ant viẽtos – toks motriškos darbas Krš. Aš turkiu turkiu ir vis an viẽtos Ūd. Teip keblai veriu: veriu veriu ir in viẽtos Aln.
3. Grz, Vkš iš karto, tuoj pat, nedelsiant: O, rasi, aš tavi galiu nužudyti ant viẽtos i kalėjimo gauti Trk. Aš tik prašau, kad geriaus ka užmuštų ant viẽtos Klk. Tie jaučiai ejo labai baubdamys pri to žmogaus; ponas mislyjo, kad aną subadys ant vietos BsPII7. Jo širdis trūko, ir mirė an viẽtos JnšM. Spragelas buvo pritaisytas pri tekinio (per Užgavėnių karnavalą), ka davė eržiluo par galvą, i krito arklys tas ant viẽtos Krž. Yr tokių gyvačių, katros kerta, ir gyvulys ant viẽtos gatavas Strn. Tiktai šoko iš to savo apkaso – tykšt ant viẽtos Kl. Saugok Dieve, tenoj grabas ant viẽtos Žl. Ka ans paims pradalgę, ant viẽtos būs pėdas End. Kap vienus metus dygo [baravykai], tai atejai, pasdėjai kašelę – an viẽtos prisdedi Pv. O bulbių parovei žingsnį – jau kiocis ant viẽtai Plng. Gerūse ūkiūse rugiai geri: ant viẽtos klėbys Rt. Rugiai – ant viẽtos sauja Tr. Lininis [šniūras], jug ans an viẽtos sušlaps, i kiek ans ten tvers? Lpl. Toks tėvas reikia prakeikt ant viẽtos Ps. Ar ką padėjai, ar ką pakalbėjai, ant viẽtos ir ažmiršai Kp.
4. arti, čia pat: An viẽtos malkos pilna Pns. Ir dėl karvių gerai buvo, ant vietos ganiava Lt. Kad būt ganykla ant viẽtos, naktį paliktum – neina neina: dabar viską vagia Jrb. Vanduo an viẽtos, atsneš Žl. Čia gi in viẽtos viskas, ir gyvuliai, ir viskas Avl. Aš ant viẽtos ištekėjau (tame pačiame kaime) Rdd. Ant vietà augau – sodos gale Mžk. Nei myžt, nei šikt nereikia eit, viskas an viẽtos [mieste] Žl. Negi koks te miestas didelis [Rokiškis], visa ant viẽtos Plvn.
5. visiškai, labai: Nervus išgadino ant viẽtos End. Žmogus žmogų pjauna ant viẽtos KlvrŽ. Gulęs[is] skaityti, sako, akis ant viẽtos ėda End. Pykstas su ta duktere ant viẽtos, pjaunas Trk. Ant viẽtos pula tas vanagas Ms. Kaitina ant viẽtos Vdk. Nebipjauna ant viẽtos [peilis] Grdm. Nebeina tas darbas nu rankos ant viẽtos Trk. Kitas nepadirbo – ant viẽtos nėkas neišeina Trk. Eiti, jau aš nebipaeinu, nušliurau ant viẽtos Varn. Kaip tik greičiau paleku, užtrokštu ant viẽtos Vg. Migla, karštybė, ka degsi ant viẽtos Yl. Pasiuto Vanda an viẽtos: baras, duodas, ka troba kelnojas Krš. O paskiau aš bijojau begulėti pri krašto, nu ant viẽtos bijojau Krt. Nusisprogusi (nusigėrusi) ant viẽtos Vn. Šalta ant viẽtos KlvrŽ.
6. tikrai, aiškiai: Ale latrai ant viẽtos, nėr kur dėti Žlp. Vaikis ant viẽtos slinkas KlvrŽ. Kuliganas an viẽtos, negal' susitvarkyti Rdn. Pažiūrėk, kiek uždirba, kiek turia, ir, matyt, vagis ant viẽtos Ppl. Jeigu dabar sugriaus tą bendrovę, tad būs ant viẽtos badas Akm.
ant viẽtos palìkti staiga kristi, mirti: Jis man dabar keta kąsti taip, jog aš ant vietos paliksiu S.Dauk.
dìdelė [čià] vietà iron.
1. Ėr nesvarbu, niekai: Aš galiu i nesakyt, dìdelė čià vietà! Lnkv. Didelė vieta, kad čia nenori! Skp. Dìdelė vietà, kad tu mokytas! Ds. Didelė vieta pono karieta! Pšl.
2. svarbus asmuo: Dìdelė tu čia man vietà Š(B). Didelià vietà tu besąs – tik nekelk nosės! Krš.
dykà vietà Jnšk niekai: Ką čia dyką vietą zauniji, patylėtum geriau Srv. Gavo sūrelį už gydymą – vis ne dỹką viẽtą Ėr.
gerà vietà euf.
1. užpakalis: Ponia Milda jam kaip rakštis geroj vietoj. Senos sąskaitos .
2. Jnš išvietė: O aš tenorėjau, kad ji man galų gale parodytų lovą ir dar vieną gerą vietelę I.Simon.
į sàvo viẽtą pastatýti sutramdyti, numalšinti: Rodos, viskas gerai: kamendorius pastatytas savo vieton, Kikildžių siurbėlės nuo vartų atpratinti… O klebonas nelinksmas J.Balt.
į viẽtą nueĩti numirti: Petrulis jau nuẽj[o] viẽtoj, viena Damulia Drsk.
į viẽtą padė́ti palaidoti: Mirė, į viẽtą padė́s Pvn. Seniai būčiu į viẽtą padėtà, ka nebūtų gydę Krš.
iš šuñs viẽtos visiškai (pradingti): Jeigu šarvuoti joja, tai šarvuotas ir sutinki juos, kitaip iš šuns vietos prapulsi V.Piet.
kàs (kõ, ką̃) viẽtos visa kita, ir kita, ir taip toliau: Pagedo svirnalio jutryna, kas vietos – nebįeitam Grg. Visi susirinko, susėdo už stalo, ką vietos – ir lauk, kas pradės valgyti Als. Tasai žmogus yra didelis žmogžudys, bedievis ir ko vietos srš.
linksmà (minkštà) vietà euf. užpakalis, sėdynė: Vaikus gal mušti, bet ne par galvą, tik par liñksmą viẽtą Skdv. Truputį kas ne taip – keliu į minkštą vietą, ir eik sau V.Bub.
nãginės viẽtoje labai niekinamas: An vyro šauka, vyras nãginės viẽto[je] Rdn.
nedìdelė vietà menkniekis, maža bėda, nesvarbu: Nedìdelė vietà, kad ir nugeni [karves] paskutinė Kp. Paršiukas nedìdelė vietà, gali palaukt Vb.
nė̃ (neĩ) iš viẽtos Rs, End, Brs, Upt, Pnd, Sdk nėmaž, nė kiek, nė trupučio, visai (nejudėti, nesistumti į priekį): Vakar nė iš vietos, o dabar bėgte bėga J.Jabl(suv.). Pavažiuodavom kelius žingsnius, i sustyrdavo – nė̃ iš viẽtos [arklys] Grz. Ana įsikibo į tus ratus, arkliai stup, nė̃ iš viẽtos nebipaeita Yl. Tas šuo pri anos kojų atsigulė i gulia, ne tas šuo bepajuda nė̃ iš viẽtos Všv. Parvežė [batus] – nė̃ iš viẽtos neįkiša kojos Varn. Vyriškas pristojo pri kokio darbo – ir ans nejuda nė̃ iš viẽtos Pln. Dobilus arkliam duodavo: be arklio neĩ iš viẽtos Kp. Su armoška gerai mokėsi, paimsi su bandonija – nepagrajysi iš viẽtos Plt. Nežnai žmogus po kiek dėt [žolių], nei po kiek gert, tai geriau nekliudyt iž viẽtos Dg. Simonas skaičiuoti temokėjo iki rublio, daugiau – nė iš vietos LzP. Baigiau pradinę, o toliau nė iš vietos! J.Dov. O rašyti nesisekė man ir čia. Sėdėjau, rymojau prie rankraščių – nė iš vietos J.Balt.
nė̃ kuõlo viẽtos visai nieko (nebuvo, neliko): Kai parsikraustėm, tai nė kuolo vietos nebuvo Vlkv. Viskas par karę sudegė, nė kuolo vietos neliko Vl.
niẽko viẽtoje bevertis: Piningai paliko nė̃ko viẽto[je] Trk. Tokie laikai buvo, ka žmogus nė̃ko viẽto[je] buvę Akm.
nuo [víen] viẽtos
1. iš eilės, vienas po kito: Tris dienas nuo viẽtos pagulėk ir kaip košė (būsi ištižęs) Brž. Pernai ta nu viẽtos buvo viena savaite a keturi priepuoliai (nj.) Trk. Ir jie prausias jie patys burnas, ir tuos vaikelius plauna nuo víen viẽtos Mšk. Ka tau patinka, gerk i tris nū viẽtos Vgr. Nuo viẽtos būtų geriau buvę šnekėt RdN.
2. ištisai, be perstojo: Kai įsitaisė lyt, tai dvi savaites nuo vietos lijo Ps. Barės barės kokias tris paras nuo viẽtos . Kalba ir kalba nuo viẽtos seni žmonys tuos poterius Krč. Tas vaikas kosa i kosa nu viẽtos Trk. Kas trauka nu vietos taboką, tas nečiauda Trš. Reikia gert nuo viẽtos [vaistai], tai geriau veikią Ob. Nuo viẽtos pulkai būdavo tų starkų, pulkauja jau ant rudenį Svn.
3. tankiai, vienas prie kito: Latvių jau rečiau tebuvo, lietuviai ta jau buvo nu viẽtos, šmugelį varė Pkl. Žiūrėk, čia nuo viẽtos stiklai ir stiklai (visur primėtyta) Ob.
prie viẽtai; prie viẽtos Skp
1. kartu, greta, arti vienas kito: Kaip te bus – teip, nors visi prie vietai būtumėm Ktk. Aš gi, būdavo, susiuvu prie viẽtai tas knygeles Dkk. Visus prie viẽtai kavojo Lb. Žemė prie viẽtai – gẽra dirbt Ds. Kad nutrūkus gija, dviblakas eina, du prie viẽtai [siūlai] Kvr. Tę prie viẽtai kaimas, ne vienkiemiais Sld. Te yr trys piliakalniai prie viẽtai Vdn. Kaime dar yra senų kokie trys žmonys prie viẽtos Kpč. Kazlėkų būna labai daug prie viẽtai Kvr.
2. Skrb netoli, čia pat, prie namų: Labai buvo gerai gyvent: viskas prie viẽtos Žg. Palieka ganyklas karvei prie viẽtai tokius gabalus Kvr. Čia jau jam davė prie viẽtai žemės Sb. Mūsų žemė ne prie viẽtos Lg. Rodos, prie viẽtai jie i gyvena netoli Žm. Prie vietos ir kelmas apželia Gs.
sàvo viẽtoje [bū́ti]
1. Ds, Užp, Krč tinkamai elgtis, neišsišokti: Neriesk nosies, bū́k sàvo viẽtoj, ir visi girs Mrj. Aš sàvo viẽtoj visuomet buvaũ Rdm. Ji mergina ir graži, ir visada sàvo viẽtoj Prn. Dievas Dievu, mes sàvo viẽtoj (kad ir netiki, papročių neniekink) Šmn.
2. turėti vertę: Bet auksas, žinai, i šiandien tebė̃r sàvo viẽto[je] Trk.
sàvo viẽtą žinóti (turė́ti) tinkamai elgtis: Senas tura žinóti sàvo viẽtą, neišieškoti Krš. Aš visada ir visur turė́jau sàvo viẽtą Dkš. Prievaizdas juk bajoras, žmogus nekvailas, elgiasi taktiškai, savo vietą žino V.Myk-Put.
šaltà vietà kalėjimas: Dabar pardavėjas jau sės į šaltą vietą .
širdìs atė̃jo į viẽtą praėjo išgąstis: Dar aš turiu palaukt, dar mano širdìs turia ateĩt į viẽtą Skr.
širdìs ne viẽtoje (ne viẽton) labai neramu: Perdien mano širdìs ne viẽtoj buvo, – vaikus vienus palikau gryčioj Ktk. Pats neišmanė, kas jam kaiti: taip širdis ne vietoje, ant savęs pyksta Žem. Motkos širdìs ne viẽton del vaikų Drsk.
šlapià vietà lìko Jnš buvo sunaikinta: Aš tau kad duosiu, tai lìks tik šlapià vietà Mrj. Iš tų žandarų tik šlapia vieta liks .
tà vietà euf. lyties organai: Dievaliau, suknikės tõs viẽtos neužklo[ja] Krš. Besarmatės, i tõs viẽtos nebūždenga, fu! Rdn.
tam tikrà vietà euf. užpakalis: Tegu ji tą savo turtą į tam tikrą vietą susikiša P.Vaičiūn.
tuščià vietà niekas: Iš manęs gi tuščià vietà, nieko nepakeliu Švnč. Komendantas aiškiai leido suprasti, kad mokytojas jam yra tuščia vieta, tiesiog niekas V.Bub.
viẽtą dúoti (padarýti) sudaryti galimybę, įsileisti: Nei duokite vietos velniui Ch1PvE4,27. Kaip kiekvienas est gundžiamas nuog savo tikrojo geidulio įjudintas ir tuo dúost viẽtą velinui pagundymop DP420. Labai kalbi buvo Ieva ir todrinag viẽtą velinui padãrė DP440.
viẽtos nėrà Rmš bloga, nesmagu, neramu: Vyras pradėj[o] gert, namuos viẽtos nėrà Vrn. Viso to neįsidudentai (neįsikalbėtum), bo ma[n] nėrà viẽtos Dv. Be žinios vyro nupirkaus turguo[je] batelius, – nebėr vietos vedum: tokius pakėlė grįždamas barnius Šts. Vilkmergėj, par mumis, viẽtos tokiam žvėriui nė̃r Ukm.
viẽtos nėrà kójai labai daug prisirinkę: Ejo ben kelios moterys žiūrėtų [nužudytų kareivių], tai sako, kad kójai viẽtos nė̃r Plvn. Nebùvo kójai viẽtos, kap raudoni užėjo Pjv.
viẽtoj lìkti staiga mirti: Nekelk nieko sunkaus, ba viẽtoj lìksi Bgt.
viẽtos [sáu] neràsti blaškytis, nerimti: Kai mano mama serga, tai man tep nesmagu, nerandù viẽtos Klvr. Tep pilvą sopa, kad viẽtos nerandù Vrn. O man nuobodu ir sunku – lyg katės širdį graužia. Vietos sau nerandu, dėde! V.Krėv. Kai negera man būdavo, kai visiškai neberasdavau sau vietos nuo nežinios, kam gyvenu, visada pasukdavau čia, į Minties ratą J.Balt.
viẽtos neturė́ti blaškytis, nerimti: Žmona viena sau, kita sau nuejo, viẽtos neturù Krž. Jos (antys) nei vietos be gaigalo neturi Rdm. Per naktį ta koja atsitekėjo, ale nuo vakaro – vietos neturėjau Jnš. Gyliai apstojo aplink karves, ir karvė netùri viẽtos Pb.
viẽtų viẽtomis daug kur, visur, ištisai: Po plytų dirbimo smilčių buvo vietų vietoms Šts. Vidurnakty ji (gaspadinė) nubėgusi ir ėmusi po tuos miežius voliotis: išvoliojusi, išdratavojusi juos vietų vietom, volyklių volykles padirbusi LTs IV224.
zuĩkio viẽtoje vieni niekai, nieko nereiškia: Tas viskas zuikio vieto[je], nė į galvą neimk tokių nėkų Brs. Anims zuĩkio viẽto[je] mumis apmauti i apšauti Ub.
žõdžiui viẽtos nėrà puiku (sakoma labai giriant): Ana linksmi, kad nu – žõdžiuo viẽtos nė̃r Lkv. Panelė, – sakė, – labai graži, nėra žodžiui vietos LzP. Ligi šiol, berods, žodžiui vietos nebuvo už jos darbumą Žem. Pati prižadėjo pasirūpinti ir pasitiekti, kad nebūtų žodžiui vietos Žem. Gražiai tu sveikinies, nėr žodžiui vietos! B.Sruog.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • vieta — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Buveinė, kurioje galima būti, ką nors laikyti, daryti, kurioje kas nors joje vyksta (pvz., mechanizmo gedimo vieta, gimtoji vieta). atitikmenys: angl. site vok. Platz, m; Raum, m; Stelle, f;… …   Ekologijos terminų aiškinamasis žodynas

  • vieta — vietà dkt. Màno dárbo vietà – prie lángo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Viéta — Viéta, François, geb. um 1560 zu Fontenay in Poitou; war Maitre des requêtes bei der Königin Margarethe in Paris u. st. 1608. Er führte viele Kunstausdrücke in die Mathematik ein, z.B. Coefficient etc., schlug zuerst die Buchstaben für die… …   Pierer's Universal-Lexikon

  • Viëta — (eigentlich Viète), François, Advokat und Mathematiker, geb. 1540 in Fontenay le Comte, unweit Rochelle, gest. 13. Dez. 1603 in Paris, hat in Geometrie und Algebra Hervorragendes geleistet; besonders interessant sind seine Untersuchungen über die …   Meyers Großes Konversations-Lexikon

  • Vieta —   [v ], Franciscus, französischer Mathematiker, Viète, François …   Universal-Lexikon

  • vieta — statusas T sritis automatika atitikmenys: angl. location; place; site vok. Ort, m; Platz, m; Standort, m; Stelle, f rus. место, n; местоположение, n; позиция, f pranc. emplacement, m; endroit, m; lieu, m; place, f …   Automatikos terminų žodynas

  • vieta — statusas T sritis fizika atitikmenys: angl. site vok. Ort, m; Platz, m; Stelle, f rus. место, n pranc. position, f; site, m …   Fizikos terminų žodynas

  • Vieta — François Viète François Viète oder Franciscus Vieta, wie er sich in latinisierter Form nannte (* 1540 in Fontenay le Comte; † 13. Dezember, nach anderen Quellen 23. Februar 1603 in Paris), war ein französischer Advokat und Mathematiker. Er führte …   Deutsch Wikipedia

  • Vieta — François Viète François Viète d après Daniel ou Jean Rabel Naissance 1540 Fontenay le Comte (France) …   Wikipédia en Français

  • Vieta, François — • Father of modern algebra Catholic Encyclopedia. Kevin Knight. 2006 …   Catholic encyclopedia


Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”

We are using cookies for the best presentation of our site. Continuing to use this site, you agree with this.